DAILUSIS JOJIMAS

Dailusis jojimas - viena geriausiai žinomų žirginio sporto šakų. Jis, kartu su konkūrais ir trikove, priklauso Olimpinei šeimai. Dailusis jojimas, kitaip dar vadinamas išjodinėjimu, pagrįstai laikomas meniškiausia jojimo sporto šaka. 

Šių dienų varžybose raitelis ir žirgas turi atlikti seriją pratimų, vadinamų elementais, lygioje 20 x 60 m aikštėje, aptvertoje žema tvorele ir simetriškai pažymėtoje 12 raidžių - pagal jas nustatoma aikštelės vieta, kurioje atliekamas elementas 
Varžybose žirgas demonstruojamas trimis aliūrais: žingine, risčia ir šuoliais. Vertimas žirgo judesių laisvumas, lengvumas - turėtų atrodyti, kad žirgas pratimus atliekas savo noru, o ne atsakydamas į vos regimas raitelio komandas. Todėl išjodinėjime labai svarbus tinkamas žirgo parengimas ir techniškas jojimas - tam pasiekti prireikia daugelio metų. Išjodinėjime žirgai sportinę karjerą pradeda maždaug ketverių metų amžiaus, o baigia maždaug 17-18kos .

Dailiajame jojime yra keletas rungčių: nuo lengviausių iki pačios sudėtingiausios - Grand Prix. Pagal pastarąją nustatomi žemynų, pasaulio ir Olimpiniai čempionai. Joje galima pamatyti piruetą (sukimąsi šuoliais lėkštės dydžio ratu), piaffe (risčią vietoje), pasažą (risčią, kuri panaši į sklendimą ore). Pasaulyje populiarios laisvosios programos, kitaip dar vadinamos „kiurais", kuriose savitą programą raitelis atlieka pagal pasirinktą muziką, priderintą prie žirgo bėgsenos ir dueto charakterio.

Panašiai kaip dailiajame čiuožime, kiekvienas elementas vertinamas balu nuo 0 iki 10. Šie balai verčiami procentiniu rezultatu - laimi duetas, surinkęs didžiausią visų galimų balų dalį.