TRUMPA ISTORIJA

Lietuvos šiuolaikinio jojimo sporto pradininkė yra mūsų kariuomenė, jos kavalerija. 1925-1932 m. visas sportas buvo organizuojamas kavalerijos štabo. 1932 m. šalies vyriausybė vadovauti visam sportui įkūrė Kūno Kultūros Rūmus (KKR). Tų metų spalio 1d. KKR įkūrė šešias sporto sąjungas - Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungą, Lietuvos lengvosios ir sunkiosios atletikos sąjungą, Lietuvos vandens ir žiemos sporto sąjungą, Lietuvos žirginio sporto sąjungą (LŽSS), Lietuvos teniso sąjungą ir Lietuvos šaudymo sąjungą. KKR direktoriaus Jurgelionio teikimu Švietimo ministras patvirtino sąjungų pirmininkus. Pirmuoju LŽSS vadovu tapo majoras I. Kraunaitis.

Žirginis sportas buvo laikomas svarbia sporto šaka. Per trumpą likusį nepriklausomybės laikotarpį LŽSS spėjo daug nuveikti plėtodama ir civilinį žirginį sportą. Deja, po 1940 birželio 15 d. sovietų okupacijos žirginio sporto šaka buvo visiškai sunaikinta. Dauguma įžymiausių trenerių ir raitelių buvo kavalerijos karininkai, tapę žiaurių represijų aukomis.

15 metų žirginis sportas neegzistavo. Vėliau talentingi sportininkai, treneriai ir organizatoriai pasiekė gražių rezultatų.  tačiau nuo 1957 m. veikusios LTSR Jojimo federacijos galimybės buvo labai ribotos. Ji nebuvo pripažinta FEI, neturėjo jokių ryšių su stipriausiomis žirginio sporto valstybėmis, o ryšiams su "soclagerio" šalimis reikėjo Maskvos leidimo. Todėl SSRS žirginio sporto atsilikimas tik didėjo. Tai parodė Maskvos olimpiados rezultatai. Izoliuotai nuo laisvojo pasaulio Lietuvai nesimatė jokios tarptautinės perspektyvos.

Audringais kovos dėl nepriklausomybės metais atsikūrė LTOK ir daulgelis kitų tarpukaryje veikusių organizacijų. 1989 vasario 24d. įvyko LIF jojimo sekscijų delegatų suvažiavimas, kuris vieningai nutarė atkurti Lietuvos žirginio sporto sąjungą, priėmė jos įstatus ir nusprendė įstoti į FEI. Prezidentu išrinktas A. Deveikis. Atkūrus nepriklausomybę, 1990 liepos 21d. buvo išsiųsta oficiali paraiška įstoti į FEI. Po žlugusio Maskvos pučo jau rugpjūčio 30 d. FEI paprašė atnaujinti paraišką. FEI delegatas lenkas E. Brabecas po apsilankymo Lietuvoje patvirtino, kad LŽSS atitinka visus FEI statuto reikalavimus. Kitų metų kovo 26 d. Generalinė Asamblėja priėmė LŽSS į savo nares.

Istorinės sąjungos atkūrimu džiaugėsi senieji raiteliai Andraitis, Kukta, Zarauskas, Liudas Navickas ir daugelis kitų.

2011 m. asociacija, pakeitusi pavadinimą iš Lietuvos žirginio sporto sąjunga į Lietuvos žirginio sporto federacija, tapo nuo 1989 m. veikusios LŽSS teisių ir pareigų perėmėja bei tradicijų tesėja.

SPORTAS

Lietuvos raitelių aukso amžiumi pelnytai laikoma antroji XX a. pusė, kai buvo sukurtas platus ir tankus sporto sekcijų tinklas, kuriame darbavosi jauni, energingi ir talentingi treneriai. Šalies jojimo sporto vadyba puikiai prisiderino prie tuometės santvarkos ypatumų. Būtent tuomet - praėjusio amžiaus 8 - 9 dešimtmečiais - Lietuvos konkūrininkų komanda karaliavo Sovietų Sąjungos aikštėse. Šalies sportininkai patekdavo į SSRS rinktines ir dalyvavo Europos bei Pasaulio čempionatuose visose trijose klasikinėse jojimo rungtyse - konkūruose, dailiajame jojime ir trikovėje. R. Udrakis su gražuole Dekoracija dalyvavo Seulo olimpinėse žaidynėse.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pirmasis iš šalies raitelių trispalvę tarptautinėje arenoje iškėlė Zigmantas Šarka, 1998 m. iškovojęs teisę dalyvauti Pasaulio jojimo sporto žaidynėse Romoje. Po aštuonerių metų analogiškame forume Acheno mieste kovojo dailiojo jojimo meistrė Julija Vyšniauskas ir dvi ištvermės jojimo atstovės - Danguolė Lastauskaitė ir G. Stugytė.
Tuo tarpu trikovininkas Aistis Vitkauskas dalyvavo Europos čempionatuose:  2007 . Jungtinėje Karalystėje ir 2009 - aisiais Prancūzijoje. Pelnęs antrąją vietą pasaulio taurės etape Baltarusijoje, jis pateko į 2009 m. pasaulio taurės finalą Lenkijoje.