TRIKOVĖS JOJIMAS

Šiuolaikinė trikovė tai trijų raitelio bei žirgo išbandymų kompleksas. Tai daug jėgų ir kruopštaus pasiruošimo reikalaujančios trijų dienų varžybos, sudarytos iš dailiojo jojimo, konkūrų bei ištvermės jojimo, arba kitaip vadinamo kroso, rungčių.

Trikovės atsiradimas sietinas su testais, naudotas kavalerijos žirgų paruošimui tikrinti. Apie 1800 m. pabaigą prancūzai pradėjo kultivuoti „karinio žygio" (pranc. raids militaires) rungtį, kuri gali būti laikoma šių dienų trikovės pirmtaku. Trikovės varžybos pirmą kartą vyko 1902 m., o 1912 m. trikovė, kaip viena iš žirginio sporto rūšių, įtraukta į Olimpines žaidynes, kurios vyko  Švedijoje, Stokholme.

Pirmąją trikovės varžybų dieną, išjodinėjimo rungties metu žirgas bei raitelis demonstruoja techniškai atliekamus elementus (pratimus), eleganciją bei tarpusavio harmoniją. Antroji diena skirta ištvermės jojimo rungčiai, kuri reikalauja žirgo bei raitelio drąsos ir ištvermės jojant atviromis didelio ploto aikštelėmis bei įveikiant įvairias kliūtis. Trečiąją trikovės varžybų dieną duetai rungiasi konkūrų aikštelėje, kur turi įrodyti savo tvirtumą, pasiruošimą, sveikata ir jėgą po sunkios ištvermės jojimo dienos.

Internacionalinė Jojimo Federacija (FEI), kuri vadovauja žirginiam sportui, nustatė tikslias šios sporto šakos taisykles, kurių privalu laikytis visose tarptautinėse varžybose, ir skelbia, kad varžybų tikslas yra "parodyti raitelio drąsumą, dvasią ir puikų savo žirgo bėgsenos išmanymą bei jo panaudojimą varžybų metu, parodyti puikiai treniruoto žirgo būklę: miklumą, drąsą, šokimo galimybes, ištvermę ir greitį".
Trikovė įtraukta į Olimpinių žaidynių programą.