APIE DISCIPLINĄ

Nuo žilos senovės lietuvių gyvenimas labai glaudžiai susijęs su žirgais. Akivaizdus to įrodymas yra šaunaus raito karžygio - vyties atvaizdas Lietuvos valstybės herbe. Bėgant amžiams žirgas tapo ne tik pagalbininku kasdieniniuose ūkio darbuose, ištikimu bendražygiu šlovinguose mūšiuose ar puikia susisiekimo priemone, bet ir nepakeičiamu partneriu nuožmiuose riterių turnyruose, ilgainiui virtusiuose sportinėmis varžybomis.
Konkūrai yra palyginti nauja žirginio sporto šaka. Manoma, kad poreikis išmokyti žirgą tiksliai ir techniškai įveikti kliūtis atsirado XVIII a., kai Anglijoje pasirodė Aptvėrimo Aktas ir turtingi žemės savininkai apsitvėrė savo žemės sklypus. Tuo metu populiarios lapių medžioklės žirgai gavo naują įššūkį - įveikti visas tvoras, pasitaikiusias kelyje. Šiuo metu konkūrai yra viena iš trijų Olimpinių žirginio sporto šakų. Taip pat tai yra viena iš tikovės varžybų rungčių. Konkūrų taisyklės yra griežtai reglamentuotos ir prižiūrimos Tarptautinės Žirginio Sporto Federacijos (FEI). Konkūrų rungtyje raitelio tikslas - kuo greičiau be klaidų įveikti specialiai kiekvienoms varžyboms pastatytą kliūčių maršrutą. Kliūtys gali būti skirtingų formų, pločio bei aukščio, kuris, kai kuriais atvejais, gali siekti net 180 cm. Kiekvienoje rungtyje leidžiamas tam tikras skaičius klaidų (pvz. žirgo atsisakymas įveikti tam tikrą kliūtį), tačiau, viršijus šį skaičių, duetas diskvalifikuojamas. Skaičiuojama kiek laiko duetas sugaišta ir kiek baudos taškų surenka įveikdamas maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, nuverstas kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu. Rungties nugalėtoju gali būti paskelbiamas greičiausiai be klaidų maršrutą įveikęs duetas. Tam tikrais atvejais nugalėtojas nustatomas po geriausiai pasirodžiusių duetų persirungimo.
Jojimo disciplina yra unikali tarp sporto šakų tuo, kad vyrai ir moterys varžosi vienodu lygiu, o žirgas ir raitelis abu drauge skelbiami nugalėtojais.
 Lietuvoje konkūrų sportu užsiiminėjama nuo 1920m. Lietuvos pirmenybėse 1934m dalyvavo net 248 žirgai. Majorai Andriūnas, Ugianskis, kapitonas Kukta, vyr.leitenantas V.Zarauskas baigė garsias italų arba prancūzų aukštąsias kavalerijos mokyklas ir diegė tėvynėje pažangiausią tuo metu „itališkąją" konkūrų jojimo stilių. 1940m. Helsinkio olimpiadoje ruošėsi dalyvauti mūsų konkūrų rinktinė, bet sutrukdė karas. Jojimo sportas buvo atkurtas tik 1955m. Pirmasis pokario laikotarpio Lietuvos konkūrų čempionas buvo Vladas Zarauskas su Kukurūzu (Kaunas) 1956m.
Lietuvos jojimo sporto istorijoje tik R.Babrauskas su Hamanu iškovojo teisę dalyvauti FEI pasaulio Taurės finalinėse varžybose Hertoghenboshe (Olandijoje). Užfiksuotas oficialus šuolio į aukštį rekordas - legendinis raitelis Z.Šarka su Sir Saliut peršoko 209 cm. Lietuvos vardą užsienyje garsina B.Gutkauskas, A.Petrovas, K.Gaigalas, A.Seilius, R.Rimkus, S.Jasas, M.Petraitis ir kiti.
Lietuvos raitelių Aukso amžiumi pelnytai laikoma XXa. antroji pusė, kuomet buvo sukurtas labai platus ir tankus sporto sekcijų tinklas, darbavosi jauni energingi ir talentingi treneriai, o prie tuometinės santvarkos ypatumų puikiai prisiderino šalies jojimo sporto vadyba. Būtent tuomet, praėjusio amžiaus aštuntajame - devintajame dešimtmečiuose, Lietuvos konkūrininkų komanda karaliavo Sovietų Sąjungos aikštėse, šalies sportininkai patekdavo į SSRS rinktines ir dalyvaudavo Europos ir Pasaulio čempionatuose visose trijose klasikinėse jojimo rungtyse - konkūruose, dailiajame jojime ir trikovėje, o R. Udrakis su gražuole Dekoracija dalyvavo Olimpinėse Žaidynėse Seule.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pirmasis iš šalies raitelių trispalvę tarptautinėje arenoje iškėlė Z. Šarka, 1998 m iškovojęs teisę dalyvauti Pasaulio jojimo sporto žaidynėse Romoje.
Pasaulio Taurės etapuose aktyviai startuoja ir Lietuvos konkūrininkai - B. Gutkauskas, A. Petrovas, K. Gaigalas. Pasaulio vaikų konkūrų finaluose tolimiausiuose Planetos kampeliuose trispalvę nešė I.Želnytė (1998m.,Japonija), J.Saudargas (2000m.,JAE), B.Gutkauskas (2000m.,Čilė), D.Zelvaraitė ir K.Žalalis (2001m.,JAV), L.Gražulytė (2002m.,Brazilija), V.Civinskas (2003m.,Kanada), M. Petraitis (2007m.,Meksika).