Lietuvos žirginio sporto federacija

Trikovės jojimas


     Trikovės rungties dailiojo jojimo testai: 

     Sunkus lygis (SL), vidutinis lygis (VL), lengvas lygis (LL)

         Nacionalinių varžybų paraiškos forma

 

TRIKOVĖS JOJIMAS

Šiuolaikinė trikovė tai trijų raitelio bei žirgo išbandymų kompleksas. Tai daug jėgų ir kruopštaus pasiruošimo reikalaujančios trijų dienų varžybos, sudarytos iš dailiojo jojimo, konkūrų bei ištvermės jojimo, arba kitaip vadinamo kroso, rungčių.

Trikovės atsiradimas sietinas su testais, naudotais kavalerijos žirgų paruošimui tikrinti. 1800 m. pabaigoje prancūzai pradėjo populiarinti „karinio žygio" (pranc. raids militaires) rungtį, kuri gali būti laikoma šių dienų trikovės pirmtaku. Trikovės varžybos pirmą kartą vyko 1902 m., o 1912 m. trikovė, kaip viena iš žirginio sporto šakų, įtraukta į Olimpines žaidynes, kurios vyko Švedijoje, Stokholme.

Pirmąją trikovės varžybų dieną, išjodinėjimo rungties metu, žirgas bei raitelis demonstruoja techniškai atliekamus elementus (pratimus), eleganciją bei tarpusavio harmoniją. Antroji diena skirta ištvermės jojimo rungčiai, kuri reikalauja žirgo bei raitelio drąsos ir ištvermės, jojant atviromis didelio ploto aikštelėmis, bei įveikiant įvairias kliūtis. Trečiąją trikovės varžybų dieną duetai rungiasi konkūrų aikštelėje, kur turi įrodyti savo tvirtumą, pasiruošimą, sveikatą ir jėgą po sunkios ištvermės jojimo dienos.

Tarptautinė žirginio sporto federacija (FEI), nustatė tikslias šios sporto šakos taisykles, kurių privalu laikytis visose tarptautinėse varžybose, ir skelbia, kad varžybų tikslas yra "parodyti raitelio drąsumą, dvasią ir puikų savo žirgo bėgsenos išmanymą bei jo panaudojimą varžybų metu, parodyti puikiai treniruoto žirgo būklę: miklumą, drąsą, šokimo galimybes, ištvermę ir greitį". 
Trikovė įtraukta į Olimpinių žaidynių programą.