Lietuvos žirginio sporto federacija

Ištvermės jojimas

                

 Ištvermės jojimo komitetas

 FEI Ištvermės jojimo taisyklės (2018 m.)

 Ištvermės jojimo teisėjų sąrašas (2018 04 25)
 Ištvermės jojimo veterinarijos gydytojų sąrašas (2018 09 25)

 Ištvermės jojimo kvalifikaciniai normatyvai
 Lietuvos ištvermės jojimo raitelių reitingų sudarymo aprašas

 Ištvermės jojimo disciplinos veterinarijos gydytojų ruošimo ir  kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašas (2016 12 06)

 Ištvermės jojimo disciplinos teisėjų ruošimo ir kvalifikacijos    suteikimo tvarkos aprašas

 Nacionalinių varžybų paraiškos forma
 Tarptautinių varžybų paraiškos forma

APIE IŠTVERMĖS JOJIMĄ

Ištvermės jojimas – tai rungtynės prieš laiką, kuriose yra patikrinamas žirgo greitis ir ištvermė, taip pat išbandoma raitelio orientacija bei gebėjimas jausti savo žirgo galimybes. Ir vis dėlto varžantis ištvermės jojimo varžybose, pirmenybė teikiama ne pergalei, o gerai žirgo savijautai.

Ištvermės jojimas – pats tikriausias žirgo ir žmogaus santykių išbandymas, kuris išsivystė daugiau iš būtinybės nei tiesiog užgaidos varžytis. Jojimas ilgą laiką buvo pagrindinis keliavimo būdas, o žirgai,  galintys įveikti ilgus atstumus išlaikę gerą savijautą, buvo brangiausias turtas. Tokią būtinybę pakeitus kitomis  transporto priemonėms, ilgų distancijų jojimas tapo viena iš jojimo sporto disciplinų.

Tapusi Tarptautinės žirginio sporto federacijos (Federation Equestre Internationale - FEI) disciplina, neužilgo ištvermė tapo ir greičiausiai augančia disciplina. Dabar ištvermės jojimą, pagal tarptautinių varžybų skaičių, lenkia tik konkūrai. Vidutiniškai kasmet organizuojama apie 900 FEI ištvermės jojimo varžybų, o dalyvaujančių šalių skaičius nuo 2004-ųjų išaugo 50-čia procentų.

Modernios ištvermės jojimo varžybos susideda iš keleto etapų, vadinamų fazėmis. Po kiekvienos fazės (vidutiniškai atitinkančios 30 km atstumą), vykdoma veterinarinė žirgo patikra, tinkamumo tolimesniam varžymuisi nustatymas. Po patikros, žirgui skiriama laiko poilsiui prieš kitą fazę. Per numatytą laiką, žirgo pulsui neatsistačius iki numatytos normos (pagal tarptautinius nuostatus atsistatymui iki 64 dūžių per minutę skiriama 20 min.), taip pat žirgui apšlubus ar veterinarui nustačius kitų žirgo sveikatos sutrikimų, duetas (raitelis ir žirgas) yra diskvalifikuojamas. Trasoje raiteliai laisvai renkasi judėjimo greitį, taip pat gali vestis žirgą ar bėgti šalia jo. O raiti privalo kirsti tik starto ir finišo linijas.

Vienos dienos varžybų distancija svyruoja tarp 40 ir 160 km. Daugiau nei vienos dienos varžyboms minimali distancija yra 40-79 km CEI1* varžyboms, 80–119 km CEI2* varžyboms, ir 120 ar daugiau kilometrų CEI3* varžyboms. Pasaulio čempionatams skiriamos CEI4* ir vienos dienos distancija paprastai yra 160 km. Pasaulio čempionatai organizuojami kas keturis metus, tais pačiais metais kaip ir Olimpinės žaidynės.

Ištvermės žirgų ruošimas 160 km distancijai trunka kelerius metus. Jis reikalauja abipusio žirgo ir raitelio supratimo, taip pat didelio žinių bagažo, leidžiančio tinkamai parinkti žirgui treniruočių krūvius, laiku nustatyti sveikatos problemas, parinkti tinkamą inventorių ir pan.

Ištvermės jojimu Lietuvoje susidomėta 1999 m. 

2000 m. Kurtuvėnuose surengtas pirmasis Lietuvos ištvermės jojimo čempionatas. Nuo to laiko jis yra vykdomas kasmet.

2006 metais Achene vykusiose Pasaulio žirginio sporto žaidynėse Lietuvą atstovavo tik ištvermės jojimo atstovai. Iš 170 startavusių duetų, 160 km distanciją baigė tik 64 duetai. Vienas iš dviejų startavusių Lietuvos duetas distanciją baigė 57-oje rezultatų suvestinės pozicijoje. Tai Gražina Stugytė su kabardinų veislės žirgu Sok. Kvalifikaciją šioms varžyboms turėjo visa komanda - trys duetai be jau minėtos G. Stugytės, D. Lastauskaitė su žirgu Lachran ir D. Dilinskas su žirgu Sport.

Neatsiliko ir jaunosios kartos atstovai 2008 metais įvykdę kvalifikaciją Europos ištvermės jojimo jaunimo čempionatui, vykusiam Ispanijoje. Tai Gabrielė Mateikaitė su žirgu Zveroboj, Gabrielė Širvinskaitė su Zoly, Beatričė Vilkonytė su Lachran bei Aistė Ruškytė su Ažūru. Deja, įveikti vieną sunkiausių Europoje laikomą trasą mūsų žirgams pritrūko patirties.

Tais pačiais metais G. Mateikaitė Lenkijoje vykusiose tarptautinėse varžybose užėmė antrąją vietą, taip reitinguose patekdama į stipriausių pasaulio 2008 metų ištvermės jojimo jaunimo raitelių 50–uką.

2009 m. Lietuvoje surengtos pirmosios tarptautinės ištvermės jojimo varžybos, sulaukusios svečių iš Lenkijos, Estijos bei Suomijos. Tarpe lietuvių šiose varžybose geriausią rezultatą pasiekė Ugnė Zalieckienė su trakėnų veislės kumele Sirena, o jaunimo užskaitoje - Justina Vaitiekūnaitė su arabų veislės žirgu Sultonu.

2010 metais Kentukyje (JAV) vykusiose Pasaulio žirginio sporto žaidynėse Lietuvą atstovavo tik ištvermės jojimo atstovė – Alisija Zabavska. A. Zabavska dalyvavo 2012 m. Pasaulio ištvermės jojimo čempionate Londone, kur užėmė 63 vietą, o 2014 m. kvalifikavosi Pasaulio žirginio sporto žaidynėms Prancūzijoje.

2012 m. iškovota 4-oji komandinė vieta tarptautinėse varžybose Rusijoje "Sodruzhestvo Cup".

2012 m. Lietuva prisijungė prie Šiaurės Baltijos šalių, kasmet rengiančių Šiaurės Baltijos šalių žirginio sporto čempionatus (Nordic Baltic Championship). Į šalių sąrašą, be Lietuvos, itraukta Estija, Norvegija, Švedija, Danija, Suomija.

2014 m. tarptautinėse varžybose Kurtuvėnuose, pirmą kartą CEI3* 160 km distancijoje varžėsi dalyviai iš Švedijos, Norvegijos, Lenkijos, Estijos, Olandijos, Suomijos, Baltarusijos, Danijos, Rusijos ir Lietuvos.

2017 m. Kurtuvėnuose įvykdytas Tarptautinis Šiaurės Baltijos šalių čempionatas.

Lietuvoje kasmet rengiamos 1 tarptautinės, 3-4 nacionalinės ištvermės jojimo varžybos, taip pat Lietuvos čempionatas. Ištvermės jojimo teisėjai bei veterinarai tobulina bei kelia kvalifikacijas FEI organizuojamuose kursuose ir seminaruose. Lietuvoje jie organizuoti 2014 ir 2018 m.

Prie ištvermės jojimo populiarinimo ženkliai prisidėjo Vytautas Martinavičius (ištvermės jojimo pradininkas, nacionalinės kategorijos teisėjas, treneris), Gintaras Oliškevičius (4* tarptautinės kategorijos teisėjas, Žirginio sporto asociacijos prezidentas), Ugnė Zalieckienė (raitelė, trenerė bei varžybų organizatorė), Rimvydas Tamulaitis (nacionalinės kategorijos teisėjas bei varžybų organizatorius), Vaclovas Macijauskas (2* tarptautinės kategorijos teisėjas, varžybų organizatorius), Vidmantas Staškevičius (4* tarptautinės kategorijos veterinaras) bei daugelis kitų ištvermės jojimo mylėtojų.