Lietuvos žirginio sporto federacija

Ištvermės jojimas

                

 Ištvermės jojimo komitetas

 FEI Ištvermės jojimo taisyklės (2017 m.)

 Ištvermės jojimo teisėjų sąrašas (2017 05 25)
 Ištvermės jojimo veterinarijos gydytojų sąrašas

 Ištvermės jojimo kvalifikaciniai normatyvai
 Lietuvos ištvermės jojimo raitelių reitingų sudarymo aprašas

 Ištvermės jojimo disciplinos veterinarijos gydytojų ruošimo ir  kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašas (2016 12 06)

 Ištvermės jojimo disciplinos teisėjų ruošimo ir kvalifikacijos    suteikimo tvarkos aprašas

 Nacionalinių varžybų paraiškos forma
 Tarptautinių varžybų paraiškos forma

APIE IŠTVERMĖS JOJIMĄ

Ištvermės jojimas – tai rungtynės prieš laiką, kuriose yra patikrinamas žirgo greitis ir ištvermė, taip pat išbandoma raitelio orientacija bei gebėjimas jausti savo žirgo galimybes. Ir vis dėlto varžantis ištvermės jojimo varžybose pirmenybė teikiama ne pergalei, o gerai žirgo savijautai. Ištvermės jojimas – pats tikriausias žirgo ir žmogaus santykių išbandymas, kuris išsivystė daugiau iš būtinybės nei tiesiog užgaidos varžytis. Jojimas ilgą laiką buvo pagrindinis keliavimo būdas, o žirgai,  galintys įveikti ilgus atstumus išlaikę gerą savijautą, buvo brangiausias turtas. Tokią butinybę pakeitus kitoms  transporto priemonėms, ilgų distancijų jojimas tapo  viena iš jojimo sporto disciplinų.
Tapusi FEI disciplina, neužilgo ištvermė tapo ir greičiausiai augančia federacijos disciplina. Dabar ištvermės jojimas pagal tarptautinių varžybų skaičių yra antras, iškart po konkūrų. 2008 metais suorganizuotos nemažiau kaip 488 tarptautinės varžybos visame pasaulyje.
Modernios ištvermės jojimo varžybos susideda iš keletos etapų, vadinamų fazėmis. Po kiekvienos fazės (vidutiniškai atitinkančios 30 km atstumą) vykdoma veterinarinė žirgo patikra, tinkamumo tolimesniam varžymuisi nustatymas. Po patikros žirgui skiriama laiko poilsiui prieš sekančią fazę. Per numatytą laiką žirgo pulsui neatsistačius iki numatytos normos (pagal tarptautinius nuostatus atsistatymui iki 64 dūžių per minutę skiriama 20min.), taip pat žirgui apšlubus, ar veterinarui nustačius kitų žirgo sveikatos sutrikimų,  duetas diskvalifikuojamas. Trasoje raiteliai laisvai renkasi judėjimo greitį, taip pat gali vestis žirgą ar bėgti šalia jo, raiti privalo kirsti tik starto ir finišo linijas.
Minimali vienos dienos varžybų distancija svyruoja tarp 40 ir 160 km. Daugiau nei vienos dienos varžyboms minimali distancija yra 40-79 km FEI* varžyboms, 80–119km FEI2* varžyboms ir 120 ir daugiau kilometrų  FEI3* varžyboms. Pasaulio čempionatams skiriamos  FEI 4*,   vienos dienos distancija paprastai yra 160 km. Pasaulio čempionatai organizuojami kas keturis metus, tais pačiais metais kaip ir Olimpinės žaidynės.
Ištvermės žirgų ruošimas 160 km distancijai trunka kelerius metus, jis reikalauja abipusio žirgo ir raitelio supratimo, taip pat didelio žinių bagažo, leidžiančio tinkamai parinkti žirgui treniruočių krūvius, laiku nustatyti sveikatos problemas, parinkti tinkamą inventorių ir pan.
2006 metais Achene vykusiose Pasaulio žirginio sporto žaidynėse Lietuvą atstovavo tik ištvermės jojimo atstovai. Iš 170 startavusių duetų, 160 km distanciją baigė tik 64 duetai. Vienas, iš dviejų startavusių, Lietuvos duetas distanciją baigė 57 – uoju. Tai Gražina Stugytė su kabardinų veislės žirgu Sok. Kvalifikaciją šioms varžyboms turėjo visa komanda, trys duetai, be jau minėtos G. Stugytės, D. Lastauskaitė ir D. Dilinskas, atitinkamai su Lachran ir Sport.
Neatsilieka ir jaunosios kartos atstovai 2008 metais įvykdę kvalifikaciją Europos ištvermės jojimo jaunimo čempionatui, vykusiam Ispanijoje. Tai Gabrielė Mateikaitė su žirgu Zveroboj, Gabrielė Širvinskaitė su Zoly, Beatričė Vilkonytė su Lachran bei Aistė Ruškytė su Ažūru. Deja, įveikti viena sunkiausių Europoje laikomą trasą, mūsų žirgams pritrūko patirties. Tais pačiais metais G. Mateikaitė Lenkijoje vykusiose tarptautinėse varžybose užėmė antrąją vietą taip reitinguose patekdama į stipriausių pasaulio 2008 metų ištvermės jojimo jaunimo raitelių 50 –uką. 2009 m. Lietuvoje suorganizuotos pirmosios tarptautinės ištvermės jojimo varžybos, sulaukusios svečių iš Lenkijos, Estijos bei Suomijos. Iš lietuvių šiose varžybose geriausią rezultatą parodė Ugnė Mateikaitė su trakėnų veislės kumele Sirena, jaunimo užskaitoje Justina Vaitiekūnaitė su arabų veislės žirgu Sultonu. 2010 metais Kentukyje (JAV) vykusiose Pasaulio žirginio sporto žaidynėse Lietuvą atstovavo tik ištvermės jojimo atstovė – Alisija Zabavska-Granger, kuri šiuo metu intensyviai ruošiasi dalyvavimui Pasaulio ištvermės jojimo čempionate 2012 metais vyksiančiam paraleliai Londono olimpinėms žaidynėms.