Lietuvos žirginio sporto federacija

Įstatai

LŽSF ĮSTATAI PDF 

1 straipsnis. Pavadinimas, teisinė forma, buveinė

1.    Asociacijos pavadinimas – Lietuvos žirginio sporto federacija. Lietuvos žirginio sporto federacija (toliau tekste – Federacija arba LŽSF) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija.

2.    Federacija jungia šiuose įstatuose nurodytus asmenis, susijusius su žirginiu sportu, ir yra vadovaujanti bei koordinuojanti organizacija žirginiame sporte.

3.    Federacija yra 1932 metais įsteigtos Lietuvos žirginio sporto organizacijos, nuo 1956 iki 1989 metų veikusios Lietuvos jojimo sporto federacijos ir iki 2011 metų veikusios ir pavadinimą pakeitusios Lietuvos žirginio sporto sąjungos teisių ir pareigų perėmėja bei tradicijų tęsėja.

4.    Federacija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu ir kitais teisės aktais bei šiais įstatais.

5.    Federacija pripažįsta Olimpinę chartiją ir nuo 1992 metų yra Tarptautinės žirginio sporto federacijos (Fédération Equestre Internationale; toliau – FEI) narė.

6.    Federacija laikosi FEI priimtų nuostatų, direktyvų, sprendimų ir taisyklių, tiek kiek jomis pagal jų turinį ir prasmę turi vadovautis nacionalinės žirginio sporto federacijos.

7.    Federacijos buveinė keičiama Federacijos valdybos sprendimu.

8.    Federacija turi savo vėliavą, nario, garbės nario ženklą, uniformą, emblemą, gairelę, atspaudą ir kitus reikmenis, naudojamus pagal Valdybos patvirtintą tvarką.

9.    Federacija įsteigta neribotam laikui ir veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

10. LŽSF veiklos sritis apima žirginio sporto olimpines disciplinas ir kitas disciplinas, jeigu tų disciplinų sporto organizacijos yra LŽSF nariais: konkūrus, dailųjį jojimą, jojimo trikovę, ištvermės jojimą, važnyčiojimą ir kitus.

 

2 straipsnis. Tikslai ir uždaviniai

1.    Federacijos veiklos tikslai yra:

a)    plėtoti žirginį sportą Lietuvoje, rengti aukšto sportinio meistriškumo sportininkus, žirgus, rūpintis jaunų sportininkų pasirengimu, skiepyti meilę žirgui;

b)    sudaryti lygias sąlygas visiems Lietuvos čempionatų ir kitų varžybų dalyviams;

c)    organizuoti Lietuvos žirginio sporto sportininkų, trenerių, teisėjų, žirgų ir aptarnaujančio personalo parengimą;

d)    atstovauti Lietuvai Olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose, kitose tarptautinėse varžybose.

2.    Federacija, įgyvendindama savo tikslus, sprendžia šiuos pagrindinius uždavinius:

a)    propaguoja ir plėtoja profesionalų bei mėgėjų žirginį sportą;

b)    bendradarbiauja su Kūno kultūros ir sporto departamentu, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Lietuvos sporto federacijų federacija, Žemės ūkio ministerija ir kitomis sportą remiančiomis organizacijomis;

c)    atstovauja Lietuvos Respublikos žirginio sporto interesus tarptautinėse sporto organizacijose ir Lietuvos valstybinėse ir kitose įstaigose;

d)    koordinuoja Lietuvos žirginio sporto klubų, kitų organizacijų ir jų narių, žirgų savininkų veiklą;

e)    dalyvauja kuriant naujus sporto klubus, sporto mokyklas ir kt.;

f)    organizuoja ir vykdo žirginio sporto varžybas ir kitus sportinius renginius Lietuvos Respublikoje;

g)    organizuoja žirginio sporto atstovų pasirodymus, šventes, sportininkų ir žirgų rengimo stovyklas Lietuvoje ir už jos ribų;

h)    organizuoja ir vykdo Lietuvos žirginio sporto sportininkų, rinktinių parengimą ir dalyvavimą tarptautinėse bei kitose varžybose;

i)     remia žirginio sporto mokslinį-metodinį ir veterinarinį darbą;

j)     populiarina žirginį sportą Lietuvoje: ruošia šia tema leidinius, plakatus, filmuotą medžiagą, rengia straipsnius spaudai ir pranešimus televizijai bei kaupia duomenis apie žirginio sporto istoriją.

k)    organizuoja ir vykdo seminarus treneriams, sporto teisėjams, organizatoriams rengti, jų kvalifikacijai kelti;

l)     gali finansuoti žirginio sporto veteranų, mėgėjų bei visuomenininkų veiklą;

m)  tarpininkauja organizuojant žirgų mylėtojų klubus ir jojimo aikšteles gyventojams;

n)    esant reikalui, užsako žirginio sporto inventorių, aprangą, avalynę, tarpininkauja organizacijoms, statančioms ir remontuojančioms žirginio sporto bazes, maniežus, aikšteles ir pan.;

o)    gali įsteigti „specialius” ir „pereinamuosius“ prizus, skirti pinigines premijas ir stipendijas;

p)    vadovaudamasi susitarimais su konkrečia organizacija, sprendžia klausimus dėl trenerių, sportininkų ir teisėjų siuntimo dirbti ir dalyvauti varžybose užsienio klubuose;

q)    tvarko žirginio sporto plėtros apskaitą, teikia informaciją Kūno kultūros ir sporto departamentui;

r)    atstovauja žirginio sporto interesams atitinkamose tarptautinėse sporto organizacijose;

s)    tarpininkauja, padeda ar esant pagrindui atstovauja sporto organizacijoms, sportininkams, treneriams sudaryti palankias bendradarbiavimo sutartis su šalies bei užsienio organizacijomis, klubais ir pan.;

t)     vykdo kitas funkcijas, susijusias su žirginio sporto plėtojimu ir atstovavimu, kaip šios sporto šakos federacija.

 

3 straipsnis. Išimtinės teisės žirginio sporto šakoje

1.    Tik LŽSF, kaip FEI ir Kūno kultūros ir sporto departamento pripažinta žirginio sporto šakos – konkūrų, dailiojo jojimo, jojimo trikovės, ištvermės jojimo, važnyčiojimo ir kitų disciplinų – federacija:

a)    organizuoja oficialius nacionalinius čempionatus;

b)    koordinuoja žirginio sporto varžybų sistemos Lietuvoje įgyvendinimą ir organizavimą;

c)    sudaro ir tvirtina oficialių žirginio sporto varžybų tvarkaraštį;

d)    sudaro Lietuvos rinktines ir atstovauja Lietuvai tarptautinėse varžybose;

e)    organizuoja Lietuvos rinktinių pasirengimą ir dalyvavimą varžybose;

f)    gavusi Kūno kultūros ir sporto departamento leidimą, organizuoja Lietuvoje tarptautinius sporto renginius, tarptautines, kompleksines sporto varžybas;

g)    pagal tarptautines antidopingo kontrolės taisykles taiko sankcijas už dopingo vartojimą, organizuoja dopingo kontrolę tiek raiteliams, tiek žirgams varžybų metu, vykdo šviečiamąją veiklą dėl dopingo kontrolės;

h)    nustato teisėjų kvalifikacijos kėlimo tvarką;

i)     atlieka kitas FEI priimtuose aktuose ir Federacijos įstatuose nurodytas funkcijas, kurios priskirtinos sporto šakos federacijai.

 

4 straipsnis. Nariai, narių priėmimas

1.    Federacijos nariais gali būti teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotos sporto organizacijos (bet kokios teisinės formos juridiniai asmenys, jų padaliniai ir kiti asmenys ar bendrijos, atitinkančios sporto organizacijos požymius, numatytus teisės aktuose), kurios Lietuvoje plėtoja žirginį sportą, pripažįsta šiuos Įstatus, raštu yra pareiškusios norą stoti į Federaciją, atitinka šiuose Įstatuose numatytus narystės Federacijoje kriterijus.

2.    Narystės Federacijoje kriterijais laikoma aktyvi veikla, t. y. bet kurios žirginio sporto disciplinos sportininkų rengimas, sąlygų sportavimui sudarymas, žirgų sportui auginimas ir laikymas, žirginio sporto propagavimas, finansinis rėmimas, žirginio turizmo veikla, seminarų, konferencijų ir kitų renginių organizavimas.

3.    Organizacijos atstovas raštišką prašymą priimti į Federaciją įteikia Prezidentui, Generaliniam sekretoriui arba Valdybai, ir prašyme nurodo: juridinio asmens pavadinimą; buveinę; kodą; veiklos sritį; kontaktinius duomenis; pateikia savo įstatų kopiją. Taip pat pateikiamas kandidato veiklos aprašymas.

4.    Į Federacijos narius priimama Valdybos sprendimu, jeigu už priėmimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Valdybos narių. Valdybai patenkinus prašymą, priimtasis narys per vieną mėnesį nuo Valdybos sprendimo priėmimo privalo sumokėti nustatyto dydžio stojamąjį ir nario mokestį. Nario teisės ir pareigos įgyjamos kitą darbo dieną po stojamojo ir nario mokesčių sumokėjimo.

5.    Visuotiniame narių susirinkime kiekvieną narį atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Susirinkime be balso teisės kartu su narį atstovaujančiu asmeniu turi teisę dalyvauti ne daugiau kaip trys asmenys

6.    Garbės narius į Federaciją Prezidento teikimu priima Visuotinis narių susirinkimas visų narių balsų dauguma.

 

5 straipsnis. Narių išstojimas, teisių suspendavimas ir pašalinimas

1.    Narių pareiškimai dėl išstojimo iš Federacijos yra tenkinami Valdybos sprendimu. Išstojimo atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip Federacijai nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.

2.    Federacijos nariai šalinami iš LŽSF Visuotinio narių susirinkimo sprendimu, priimtu visų Susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma, jeigu narys pažeidžia įstatus, etikos taisykles (kodeksą) arba padaro žalą Federacijos turtiniams ir neturtiniams interesams.

3.    Prieš pašalinimą iš Federacijos Valdyba turi teisę laikinai suspenduoti narystę. Tokiu atveju narys neturi teisės balsuoti Visuotiniame narių susirinkime ir naudotis kitomis nario teisėmis.

 

6 straipsnis. Nariai, jų teisės ir pareigos

1.    Federacijos buveinėje turi būti visų Federacijos narių sąrašas.

2.    Federacijos nariai turi teisę:

a)    dalyvauti ir balsuoti Federacijos visuotiniame narių susirinkime;

b)    pateikti pasiūlymus dėl klausimų įtraukimo į Visuotinio susirinkimo darbotvarkę;

c)    naudotis Federacijos teikiamomis paslaugomis;

d)    susipažinti su Federacijos dokumentais ir gauti visą Federacijos turimą informaciją apie jos veiklą;

e)    bet kada išstoti iš Federacijos apie tai pranešus raštu prieš 30 kalendorinių dienų;

f)    susipažinti su Federacijos narių sąrašu;

g)    dalyvauti Federacijos organizuojamuose renginiuose ir varžybose;

h)    teikti pasiūlymus Federacijos darbui gerinti;

i)     kitas teisės aktuose nustatytas teises.

3.    Federacijos nariai turi šias pareigas:

a)    visais atvejais laikytis ir užtikrinti savo narių laikymąsi FEI ir LŽSF įstatų, taisyklių, direktyvų, reglamentų, nutarimų ir kitų sprendimų, juos tinkamai vykdyti;

b)    vykdyti Federacijos valdymo ir kitų organų sprendimus;

c)    ne vėliau kaip iki kovo 31 dienos mokėti nario mokestį už kalendorinius metus;

d)    dalyvauti Visuotiniuose narių susirinkimuose;

e)    teikti informaciją, susijusią su Federacijos funkcijų atlikimu ir kuri nėra konfidenciali;

f)    neplatinti informacijos, kuri Visuotinio narių susirinkimo arba Valdybos sprendimu pripažinta konfidencialia;

g)    saugoti ir tikslingai naudotis Federacijai priklausančiu turtu;

h)    laikytis Lietuvos Respublikos ir tarptautinių dopingo kontrolės taisyklių;

i)     aktyviai prisidėti prie žirginio sporto plėtojimo veiklos;

j)     nekenkti žirginio sporto ir Federacijos prestižui.

 

7 straipsnis. Garbės nariai

1.    Federacijos garbės nariais gali būti priimami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos ir užsienio piliečiai, ypatingai nusipelnę Federacijai savo veikla ar parama.

2.    Federacijos garbės nariai turi teisę:

a)    nemokamai lankyti visus Federacijos organizuojamus renginius bei žirginio sporto varžybas;

b)    patariamojo balso teise dalyvauti Visuotiniame narių susirinkime.

 

8 straipsnis. Federacijos organai

1.    Federacija turi tokius organus:

a)    Visuotinis narių susirinkimas – aukščiausiasis organas;

b)    Valdyba (kolegialus valdymo organas), vadovaujama Prezidento;

c)    Generalinis sekretorius – vienasmenis valdymo organas.

2.    Federacijos organų nariai renkami šiuose Įstatuose nustatyta tvarka.

3.    Visi organai ir jų nariai, vykdydami savo funkcijas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais Įstatais ir FEI nuostatais, reglamentais, direktyvomis, sprendimais ir taisyklėmis, taikytinoms nacionalinėms žirginio sporto federacijoms.

 

9 straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo kompetencija

1.    Visuotinis narių susirinkimas:

a)    keičia Federacijos įstatus;

b)    renka ir atšaukia Valdybos narius;

c)    nustato Federacijos narių stojamųjų įnašų ir nario mokesčio dydį;

d)    tvirtina Federacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinius;

e)    išklauso (susipažįsta) ir įvertina valdymo organų, ir jeigu atliktas, nepriklausomo audito ataskaitas;

f)    priima sprendimą dėl Federacijos pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);

g)    nagrinėja Federacijos narių skundus;

h)    savo sprendimu steigia filialus ir atstovybes bei nutraukia jų veiklą arba paveda šias funkcijas Valdybai;

i)     slaptu balsavimu arba Visuotinio narių susirinkimo sprendimu atviru balsavimu renka Federacijos Prezidentą 4 metams;

j)     šalina Federacijos narius;

k)    sprendžia kitus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme Visuotiniam narių susirinkimui priskirtus klausimus, jeigu pagal šį įstatymą tai nepriskirta kitų Federacijos organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.

 

10 straipsnis. Visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarka ir sprendimų priėmimas

1.    Visuotinis – eilinis narių susirinkimas turi būti šaukiamas ne rečiau kaip vieną kartą per vienerius metus. Neeilinis Susirinkimas šaukiamas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 2/5 Federacijos narių, Valdyba arba Prezidentas.

2.    Visuotinį narių susirinkimą organizuoja Valdyba.

3.    Visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 Federacijos narių. Visuotinio narių susirinkimo sprendimas, išskyrus šių įstatų 9 straipsnio 1 punkto a) ir f) pastraipas ir kitus įstatuose numatytus atvejus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų “už” negu “prieš” (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, t. y. jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). Šių įstatų 9 straipsnio 1 punkto a) ir f) pastraipose nurodytiems Visuotinio narių susirinkimo sprendimams priimti reikia ne mažiau kai 2/3 susirinkime dalyvaujančių Federacijos narių balsų.

4.    Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Federacijos nariai, sumokėję nario mokestį už kalendorinius metus. Balsuojama atvirai. Visuotinio susirinkimo sprendimu už tam tikrą klausimą rengiamas slaptas balsavimas. Balsavimas raštu yra negalimas.

5.    Jeigu Visuotiniame narių susirinkime nėra kvorumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio turi būti šaukiamas pakartotinis Visuotinis narių susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek Visuotiniame narių susirinkime dalyvauja Federacijos narių. Apie pakartotinį Susirinkimą nariai atskiru pranešimu neinformuojami, o informacija skelbiama LŽSF interneto svetainėje www.equestrian.lt.

6.    Federacijos Visuotinis narių susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas Federacijos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi Federacijos narys ar valdymo organas.

7.    Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę rengia Valdyba. Jei Visuotinis narių susirinkimas šaukiamas 2/5 Federacijos narių iniciatyva, iniciatorių siūlomus klausimus privaloma įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, jeigu šie klausimai atitinka susirinkimo kompetenciją.

8.    Pranešimai apie Visuotinį narių susirinkimą įteikiami asmeniškai arba siunčiami Federacijos nariams registruotu laišku, arba elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu yra raštiškas nario prašymas pranešimus teikti tokiu būdu, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki Visuotinio narių susirinkimo datos. Pranešime nurodoma Visuotinio narių susirinkimo data, vieta, laikas ir darbotvarkė.

9.    Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma Valdybos, taip pat nario siūlymu, jeigu siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki Visuotinio narių susirinkimo. Siūlymas papildyti darbotvarkę pateikiamas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais arba, kai sprendimų priimti nereikia, paaiškinimai dėl kiekvieno siūlomo susirinkimo darbotvarkės klausimo. Iki Susirinkimo pasiūlytais klausimais darbotvarkės papildymui savo sprendimu turi pritarti Susirinkimas.

10. Visuotiniame narių susirinkime papildomi klausimai į darbotvarkę gali būti įtraukti 2/5 Susirinkimo dalyvių iniciatyva, jeigu už klausimo įtraukimą į darbotvarkę balsuoja daugiau kaip pusė visų Susirinkime dalyvaujančių narių.

 

11 straipsnis. Valdyba

1.    Federacijos kolegialus valdymo organas yra Valdyba.

2.    Valdybą sudaro vienuolika narių, iš kurių dešimt ketveriems metams renka Visuotinis narių susirinkimas. Valdybos nariai renkami slaptu balsavimu. Valdybos nariais išrenkami kandidatai, surinkę daugiausiai balsų.

3.    Valdybos darbui vadovauja Visuotinio narių susirinkimo išrinktas Prezidentas, kuris yra vienuoliktas Valdybos narys. Prezidentui nedalyvaujant posėdyje, jam vadovauja viceprezidentas arba Valdybos paskirtas kitas narys.

4.    Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi Prezidentas, taip pat posėdis turi būti sušauktas, jei to reikalauja daugiau kaip 1/2 Valdybos narių.

5.    Valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, dalyvaujant daugiau kaip pusei Valdybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia Prezidento balsas. Esant reikalui, Valdybos sprendimai gali būti priimami korespondentiniu (elektroniniu paštu) balsavimu arba naudojant telekomunikacinį ryšį.

6.    Valdyba veikia pagal savo pasitvirtintą Valdybos darbo reglamentą.

7.    Atsistatydinus vienam ar keliems Valdybos nariams, artimiausiame Susirinkime vietoje jo (jų) išrenkami naujas(-ji) Valdybos nariai.

 

12 straipsnis. Valdybos kompetencija

1.    LŽSF Valdyba:

a)    teikia Visuotiniam narių susirinkimui Federacijos metinių finansinių ataskaitų rinkinius;

b)    šaukia Visuotinį narių susirinkimą;

c)    įgyvendina Visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus;

d)    analizuoja ir vertina praėjusių finansinių metų Federacijos veiklos ataskaitą ir teikia ją Visuotiniam narių susirinkimui. Ataskaita pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos. Ši ataskaita yra vieša;

e)    skiria ir atšaukia Generalinį sekretorių, tvirtina jo darbo reglamentą ir nustato darbo užmokestį;

f)    tvirtina etatų sąrašą;

g)    kontroliuoja Federacijos narių apskaitą;

h)    sprendžia priėmimo į Federacijos narius, narystės suspendavimo klausimus;

i)     sudaro Komitetus;

j)     tvirtina veiklos programas, metinius žirginio sporto renginių planus;

k)    tvirtina sąmatas;

l)     sprendžia, kaip disponuoti Federacijos ilgalaikiu turtu;

m)  numato lėšų naudojimo tvarką;

n)    kontroliuoja, prižiūri ir vertina Generalinio sekretoriaus veiklą;

o)    nustato oficialiose tarptautinėse varžybose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos nacionalinių rinktinių sudarymo tvarką ir tvirtina jų sudėtis;

p)    nustato finansinius reikalavimus (licencijos, turnyrų mokesčius, teikiamų paslaugų įkainius ir kt.), jų mokėjimo tvarką;

q)    tvirtina varžybų nuostatus, Lietuvos Respublikos nacionalinių rinktinių pasirengimo programas;

r)    skiria nuobaudas už žirginio sporto etikos nuostatų pažeidimus arba paveda tai atlikti Komitetams;

s)    kartu su kitais asmenimis organizuoja sportinius renginius, žirginio sporto šventes, respublikos, Baltijos šalių, tarptautines oficialias ir draugiškas varžybas;

t)     sprendžia rinktinių narių aprūpinimo sportiniu inventoriumi klausimus;

u)    organizuoja žirginio sporto organizatorių, trenerių, teisėjų kvalifikacijos kursus;

v)    priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu.

2.    Valdyba atsiskaito eiliniam, o reikalui esant ir neeiliniam Federacijos Visuotiniam narių susirinkimui.

 

13 straipsnis. Prezidento rinkimai ir jo kompetencija

1.    Prezidentą renka Susirinkimas ketverių metų terminui. Prezidento kadencija prasideda iškarto po Susirinkimo, kurio metu Prezidentas buvo išrinktas. Prezidentu tas pats asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms.

2.    Rinkimai vykdomi, jeigu yra nors vienas kandidatas į Prezidentus. Išrinktu į LŽSF Prezidento pareigas laikomas tas kandidatas, kuris pirmajame rate gavo 2/3 balsavusių delegatų balsų.

3.    Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, nedelsiant rengiamas pakartotinis balsavimas (antras balsavimo ratas) dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiausia balsų.

4.    Jeigu antrajame balsavimo rate dalyvauja tik vienas kandidatas, jis privalo surinkti daugiau kaip pusę Susirinkime dalyvaujančių narių balsų.

5.    Jeigu pirmajame ir antrajame ratuose dalyvavo tik vienas kandidatas, kuris negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne vėliau kaip po vieno mėnesio rengiami pakartotiniai rinkimai. Iki šių pakartotinių rinkimų prasitęsia ankstesniojo Prezidento įgaliojimai.

6.    Tik LŽSF nariai gali siūlyti kandidatus į Prezidento postą. Nariai privalo raštu Generaliniam sekretoriui pateikti informaciją apie siūlomą kandidatą, nurodant jo vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis bei pateikti kandidato raštišką sutikimą, likus bent 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki Susirinkimo.

7.    Generalinis sekretorius informuoja apie kandidatus LŽSF narius, paskelbdamas interneto svetainėje siūlomų kandidatų pavardes, gyvenimo aprašymus ir rinkimines programas, likus bent 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki Susirinkimo datos. Su informacija apie kandidatus į prezidentus galima susipažinti ir Federacijos buveinėje.

8.    Prezidentui atsistatydinus ar dėl kitų priežasčių negalint eiti savo pareigų, šaukiamas neeilinis Susirinkimas, o iki Susirinkimo prezidento funkcijas atlieka Viceprezidentas.

9.    Federacijos Prezidentas:

a)    koordinuoja Valdybos darbą ir jai vadovauja;

b)    reprezentuoja Federaciją Lietuvos, užsienio šalių ir tarptautinėse institucijose, įstaigose, organizacijose ar įmonėse;

c)    siūlo Valdybai sudaryti ir tvirtinti nuolatines ir/ar laikinas komisijas, sekcijas ar kitokias darbo grupes bei siūlo jų vadovus;

d)    pasirašo sudaromą bei nutraukiamą darbo sutartį su Generaliniu sekretoriumi;

e)    prižiūri ir kontroliuoja Generalinio sekretoriaus ir kitų atsakingų darbuotojų finansinę ir kitą veiklą;

f)    teikia Federacijos garbės narių kandidatūras.

10. Prezidentas iš Valdybos narių siūlo viceprezidentą, kurį tvirtina Valdyba.

11. Viceprezidentas, nesant Prezidento, atlieka jo funkcijas.

 

14 straipsnis. Generalinis sekretorius

1.    Generalinis sekretorius yra vienasmenis Federacijos valdymo organas.

2.    Generalinį sekretorių atviru balsavimu visų Valdybos narių balsų dauguma skiria ir atleidžia Valdyba.

3.    Generalinis sekretorius pagal savo kompetenciją:

a)    atstovauja Federaciją teismuose, valstybinės valdžios ir valdymo institucijose, santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis;

b)    Valdybos pavedimu atidaro ir uždaro sąskaitas bankuose;

c)    sudaro sandorius, pasirašo darbo sutartis ir dokumentus;

d)    pasirašo buhalterinės apskaitos dokumentus ir sudaro metinių finansinių ataskaitų rinkinius;

e)    analizuoja Federacijos veiklą, lėšų panaudojimą ir teikia siūlymus Visuotiniam narių susirinkimui bei Valdybai;

f)    rengia Federacijos veiklos ataskaitą ir teikia ją Valdybai;

g)    teikia duomenis ir dokumentus juridinių asmenų registrui;

h)    tvarko Federacijos narių apskaitą;

i)     vykdo Federacijos atstovavimo tarptautinėse ir Lietuvos Respublikos institucijose funkcijas, kurias jam paveda Valdyba;

j)     sprendžia kitus su Federacijos veikla susijusius klausimus, išskyrus tuos, kurie priskirti Valdybos kompetencijai, bei vykdo funkcijas, numatytas Generalinio sekretoriaus pareiginiuose nuostatuose.

 

15 straipsnis. Komitetai

1.    Komitetus savo sprendimu įsteigia Valdyba.

2.    Komitetai konsultuoja ir padeda Valdybai atlikti jai priskirtas funkcijas. Komitetų pareigos, sudėtis ir funkcijos aprašyti šiuose Įstatuose ir reglamentuose, kuriuos tvirtina Valdyba.

3.    Valdyba gali patikėti Komitetams sprendimo teisę, kaip aprašyta taikomame varžybų reglamente, etikos taisyklėse ir kituose Federacijos dokumentuose

4.    Jeigu Federacijos nariu yra nevyriausybinė sporto organizacija, vienijanti narius tik atitinkamos žirginio sporto disciplinos plėtojimo tikslais, tai vykdyti Komiteto funkcijas, paprastai leidžiama tam Federacijos nariui. Šiuo atveju Komiteto funkcijas vykdantis Federacijos narys veikia pagal savo įstatus, jam netaikomi šio įstatų straipsnio 5-8, 10 punktų reikalavimai.

5.    Komitetų pirmininkus renka Valdyba. Komiteto pirmininku laikomas išrinktas asmuo, surinkęs daugiausiai balsų iš pasiūlytų (pasisiūliusių) kandidatų. Galima balsuoti ir už kandidatą, nedalyvaujantį Valdybos posėdyje, jeigu yra aiškiai išreikštas jo sutikimas kandidatuoti.

6.    Komitetų narius tvirtina Valdyba atitinkamo Komiteto pirmininko teikimu. Pirmininkas narius renkasi atsižvelgdamas į asmenų sportinius pasiekimus ir/ar kompetenciją.

7.    Komitetai dirba pagal Valdybos patvirtintus nuostatus (reglamentus). Komitetui vadovauja Komiteto pirmininkas.

8.    Jei Komiteto pirmininko teises suspenduoja Valdyba arba pirmininkas atsistatydina ar dėl bet kokių priežasčių negali vykdyti savo funkcijų, Komitetui iki Susirinkimo vadovauja Komiteto pasiūlytas ir Valdybos patvirtintas kitas Komiteto narys.

9.    Komitetai:

a)    aprobuoja atitinkamos sporto disciplinos ar veiklos srities taisykles reglamentus ir kitus reglamentuojančius dokumentus, teikiamus Generalinio sekretoriaus;

b)    atsižvelgdami į sportininkų, teisėjų, trenerių ar organizatorių interesus ir neviršydami savo kompetencijos ribų administruoja konkrečios žirginio sporto disciplinos ir srities veiklą;

c)    teikia Generaliniam sekretoriui ar\ir Valdybai atitinkamos sporto disciplinos varžybų kalendoriaus projektą;

d)    vertina atitinkamos žirginio sporto disciplinos varžybų organizavimo atitikimą priimtiems nuostatams, organizatoriaus darbą ir sportininkų bei teisėjų veiklą;

e)    savo iniciatyva ar Prezidento prašymu tiria aplinkybes ir rekomenduoja Valdybai skirti drausmės kodekso nustatytas nuobaudas sportininkams, teisėjams, varžybų organizatoriams.

10. Komitetų sprendimus pasirašo Komiteto pirmininkas ar kitas Komiteto įgaliotas narys, jeigu pirmininkas nedalyvavo posėdyje.

 

16 straipsnis. Dokumentų pateikimo, skelbimų ir pranešimų paskelbimo tvarka

1.    Federacijos narys, pateikęs rašytinį prašymą Generaliniam sekretoriui, turi teisę susipažinti su Federacijos dokumentais ir gauti informaciją apie Federacijos veiklą. Generalinis sekretorius ar jo pavedimu kitas asmuo privalo sudaryti galimybę Federacijos nariui susipažinti su prašoma informacija ir/ar dokumentais ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo prašymo gavimo dienos.

2.    Atsisakymą pateikti informaciją ir/ar dokumentus Federacija turi įforminti raštu, jeigu narys to pareikalauja.

3.    Federacijos dokumentai nariams pateikiami susipažinti Federacijos buveinėje arba kitoje su nariu suderintoje vietoje. Jeigu narys pateikė prašymą išduoti dokumentų kopijas, tai už kopijų išdavimą privalo sumokėti, tačiau ne daugiau, nei dokumentų kopijų paruošimo sąnaudos.

4.    Federacijos pranešimai skelbiami Federacijos interneto svetainėje arba Valdybai nusprendus  nacionaliniame laikraštyje, dienraštyje „Lietuvos žinios“ arba Juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti, jei tokia galimybė numatyta teisės aktuose. Apie Federacijos interneto svetainės adreso pasikeitimus informuojami visi Federacijos nariai elektroniniu paštu arba telefonu.

5.    Jeigu Federacijos narys keičia savo adresą, telefono ar fakso numerį, ar elektroninio pašto adresą, jis privalo raštu pranešti Federacijai apie šį pasikeitimą. To neįvykdžius, senuoju adresu (kontaktu) išsiųstas pranešimas bus laikomas įteiktu.

 

17 straipsnis. Federacijos turtas ir lėšos

1.    Federacijos turtą ir lėšas sudaro:

a)    nuosavybės teise priklauso pastatai, transporto priemonės, įrenginiai ir kitas šiuose įstatuose numatytai veiklai reikalingas turtas;

b)    narių stojamieji įnašai, narių kasmetiniai mokesčiai ir tiksliniai įnašai;

c)    valstybės ir savivaldybių, tarptautinių organizacijų dotacijos sporto tikslinėms programoms įgyvendinti;

d)    fizinių ir juridinių asmenų, paramos organizacijų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas, rėmėjų įnašai, parama, dovanos;

e)    lėšos, gautos už reklamą, komercines varžybas, tarpininkavimą sudarant sutartis;

f)    Federacijos įsteigtų įmonių pelnas;

g)    kitas turtas ir lėšos, įsigyti nepažeidžiant įstatymų.

2.    Federacijos turtas ir lėšos naudojamos šiuose įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

3.    Vadovaudamasi teisės aktais Federacija turi teisę gauti paramą ir teikti paramą ir labdarą.

4.    Federacija teisės aktų nustatyta tvarka privalo rengti ir teikti finansini ataskaitų rinkinius, leisti atlikti patikrinimus, mokėti mokesčius ir įmokas.

 

18 straipsnis. Finansinės veiklos kontrolė

1.    Federacijos 2/5 narių reikalavimu privaloma atlikti nepriklausomą Federacijos finansinį ir/ar veiklos auditą.

2.    Valdyba turi teisę išrinkti nepriklausomo audito įmonę, kuri atliktų finansinį ir/ar veiklos auditą.

 

19 straipsnis. Federacijos pertvarkymas ir pabaiga

1.    Federacija pertvarkoma ir pasibaigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Asociacijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

 

20 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1.    Susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti Įstatus, surašomas visas pakeistų Įstatų tekstas ir po juo pasirašo Prezidentas arba Susirinkimo įgaliotas asmuo.

2.    Pakeisti Įstatai registruojami Juridinių asmenų registre įstatymų nustatyta tvarka.

3.    Lietuvos žirginio sporto sąjungos įstatų nauja redakcija, kuria pakeistas ir pavadinimas į Lietuvos žirginio sporto federaciją, patvirtinta 2010 m. gruodžio 13 d. visuotiniame narių susirinkime.