Dailusis jojimas - viena geriausiai žinomų žirginio sporto šakų. Jis, kartu su konkūrais ir trikove, priklauso Olimpinei šeimai. Dailusis jojimas, kitaip dar vadinamas išjodinėjimu, pagrįstai laikomas meniškiausia jojimo sporto šaka. Šių dienų varžybose raitelis ir žirgas turi atlikti seriją pratimų, vadinamų elementais, lygioje 20 x 60 m aikštėje, aptvertoje žema tvorele ir simetriškai pažymėtoje 12 raidžių - pagal jas nustatoma aikštelės vieta, kurioje atliekamas elementas |
![]() | ![]() | ![]() |
Dailiajame jojime yra keletas rungčių: nuo lengviausių iki pačios sudėtingiausios - Grand Prix. Pagal pastarąją nustatomi žemynų, pasaulio ir Olimpiniai čempionai. Joje galima pamatyti piruetą (sukimąsi šuoliais lėkštės dydžio ratu), piaffe (risčią vietoje), pasažą (risčią, kuri panaši į sklendimą ore). Pasaulyje populiarios laisvosios programos, kitaip dar vadinamos „kiurais", kuriose savitą programą raitelis atlieka pagal pasirinktą muziką, priderintą prie žirgo bėgsenos ir dueto charakterio.
Panašiai kaip dailiajame čiuožime, kiekvienas elementas vertinamas balu nuo 0 iki 10. Šie balai verčiami procentiniu rezultatu - laimi duetas, surinkęs didžiausią visų galimų balų dalį.
Sudėtingiausia Lietuvoje šiuo metu vykdoma rungtis - vadinamasis „Mažasis turas" - Šv. Jurgio prizas. Pagal ją nustatomi nacionaliniai šalies čempionai.
Equestrian sport derives its credibility and public acceptance from the concept of fair play, the idea that the best athlete or team should win fairly and squarely, having competed under equitable conditions and under rules that are fair and applied evenly with true competence. To be valid and meaningful, competition results must be achieved on a level playing field.